šventablyvas

ךventablỹvas, -à (hibr.) adj. (4) dievobaimingas, pamaldus: Visi šventablyvi žmonys ejo į bažnyčią Tl. Visa, ką tiektai čia … gero ir šventablyvo darę esme, tenai parodys DP523.

šventablyvaĩ adv.: Šventablyvai gyvena Tat.